Procedūra

Šanka-Prakšalanos atlikimo procedūra

Čia aprašoma Šanka-Prakšalanos krijos atlikimo seka. Apie pasiruošimą galima paskaityti čia.

Vandens judėjimas virškinamuoju traktu

Virškinamojo trakto schema

Suaugusio žmogaus virškinamojo trakto ilgis siekia 7-9 metrai ilgio. Sūrus vanduo per stemplę (A) 25 centimetrų ilgio ir 3-4 centimetrų pločio, per viršutinę širdies (D) sienelės zoną, patenka į skrandį (B). Tada su atliekamų pratimų pagalba atsidaro nedidelis, apvalus apatinės skrandžio sienelės zonos raumuo – varteliai (klapanas) (E), ir vanduo be trukdžių juda plonuoju žarnynu (I), kurio ilgis 4-6,5 metrai, diametras 2,5 centimetrai.

Praplaunant 30 centimetrų ilgio dvylikapirštę žarną (F), sūrus vanduo teka per ploną kanalą, padengtą daugybe siūlelių – plonų vamzdelių. Praėjęs paskutinį plonojo žarnyno segmentą – klubinę žarną, jis išteka per atsidariusį (su paskutinio pratimo pagalba) ileocekalinį vožtuvą (klapaną) (J) į storąją žarną (K) – storą vamzdį, kurio diametras 5-6,5 centimetrai ir ilgis 1,5 metrai. Per kylančią storosios žarnos sritį, vanduo patenka į skersinė storąją žarną, o po to į žemyn einančio storosios žarnos zoną, ištekėdamas į lotyniškos raidės S formos atkarpą (skyrius L) ir pasišalina iš mūsų organizmo per tiesiosios žarnos trumpąją dalį.

Schemoje taip pat pavaizduotos kepenys (C), nuo jos einanti tulžies pūslė (G) su atsiveriančiu praėjimu į, dvylikapirštę žarną (F). Joje išskiria sultis kasa (H).

Procedūra

1) Išgerti stiklinę šilto sūdyto vandens.

2) Neuždelsiant atlikti aprašytas krijas (judesius, pratimus). Visi pratimai atliekami vienas po kito:

  • Tadasana (kalno poza su ištiestomis į viršų rankomis)
  • Tirjaka – tadasana (medžio poza, besilenkiančio nuo vėjo)
  • Kati – čakrasana (liemens sukimas)
  • Tirjaka – bhudžangasana (kobros poza su galvos pasukimu)
  • Udarakaršanasana (pilvo masažas)

3) Dar išgerti stiklinę ir vėl atlikti visą pratimų seriją. Atliekant šiuos pratimus, vanduo lėtai tekės žarnynu, nesukeldamas pykinimo.

4) Klasikiniame variante siūloma pratęsti vandens gėrimą ir pratimus tol, kol neišgersite 6 stiklinių sūdyto vandens ir neatliksite 6 serijų pratimų. Mūsų praktikos metu buvo pastebėta, kad stiklinių kiekis yra individualus ir tiesiogiai priklauso nuo žarnyno dydžio – kai kuriems natūrali evakuacija (pašalinimas) įvyksta po 4 stiklinių, o kažkam reikia išgerti 7 ar 8. Palaipsniui, priklausomai nuo išgerto vandens kiekio, spaudimas organizme augs. Pasistenkite palaikyti šį spaudimą, sutelkę visą savo dėmesį į praktiką, ignoruodami norą daryti pertraukas, tada vanduo greitai pasišalins į išorę. Kaip taisyklė, būtent po 5-8 stiklinės ateina krizinis momentas (tai irgi individualu), ir tai iš Jūsų pareikalaus maksimalios koncentracijos ir ištvermės.

Sunkumų atveju

Skrandžio vožtuvas (sklendė)

Kartais ne iš karto pavyksta atidaryti vožtuvą (klapaną) į dvylikapirštę žarną. Jeigu po to, kai išgertos pavyzdžiui, 4 stiklinės vandens, jūs jaučiate, kad vanduo nepalieka skrandžio, jaučiate, kad jis persipildęs ir pradeda pykinti, tai reiškia, kad vožtuvo anga (sklendė tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos) neatsidaro taip, kaip turėtų.

Tuo atveju, vėl 2 – 3 kartus padarykite pratimų seriją negerdami daugiau vandens. Netgi būna, kad kai kuriuos pratimus prireikia daryti po kelis kartus, po kiekvienos stiklinės. Pykinimo dingimas rodo, kad praėjimas atidarytas. Kai tik sifonas (klapanas, vožtuvas) pradeda veikti, sunkumų jau nebus ir jūs galėsite tęsti procesą.

Kai kam gali nutikti taip, kad dujų kamščiai, susidarę iš fermentacijos produktų, trukdo veikti sifonui (sklendei, klapanui, vožtuvui) . Tokiu atveju būna pakanka paspausti pilvą rankomis arba atlikti viparita-karani-mudrą ir padahastasaną (žiūrėti papildomus pratimus).

Jeigu ir tai nepadėjo

Pačiu nemaloniausiu atveju, kai vanduo visiškai nepalieka skrandžio, jums belieka iššaukti vėmimą, pakutenus liežuvio šaknį dviem dešinės rankos pirštais, kad įvyktų vėmimo refleksas. Iš karto atsiras palengvėjimas. Po to, taip pat reikia pailsėti ir vengti badavimo.

5) Po šešto ciklo atlikimo (vidutiniškai) būtina nueiti į tualetą. Jokiu būdu negalima įsitempti, stenėti, tiesiog kelias reikia minutes pasėdėti tualete. Nesvarbu, suveikė žarnynas ar ne. Jeigu pirmasis pasišalinimas neįvyks per 5 minutes, tai pakartokite pratimų kompleksą daugiau negerdami vandens. Kartais būna, kad dujų kamštis arba didelis išmatų susikaupimas trukdo normaliam išsivalymui. Jeigu po 6-8 stiklinių nesulaukiate rezultato, kol kas negerdami daugiau vandens iš eilės padarykite keletą pratimų ciklų (dar kartą atkreipiame Jūsų dėmesį, kad vandens kiekis kiekvienoje situacijoje individualus). Po to išgerti eilinę stiklinę ir vėl padaryti keletą kompleksų. Jeigu ir po to tuštinimosi nėra, reikia padaryti mažą klizmą. Kai tik analinis vožtuvas (sklendė, klapanas) suveikia, paprastai daugiau problemų nekyla ir sekančios evakuacijos įvyksta automatiškai.

Po kiekvieno apsilankymo tualete patariama apsiprausti šiltu vandeniu. Ir jokiu būdu netraumuokite gleivinės tualetiniu popieriumi. Kai kuriems jautriems žmonėms nutinka, kad išangės gleivinė sudirgsta nuo druskos, bet ir tai glengva numatyti. Po apsiplovimo galima analinę angą sutepti augaliniu aliejumi.

6) Tęskite pakaitomis vanduo – pratimai – tualetas tol, kol nepasieksite tenkinančio rezultato. Jogai tęsia procedūrą iki to laiko, kol vanduo neišeina toks švarus, koks pateko į organizmą. Pirmojo žarnyno išsituštinimo metu, išmatos, greičiausiai, bus kietos. Toliau gerkite vandenį ir darykite asanas, palaipsniui pradės pasišalinti kietų išmatų ir vandens mišinys. Pagal galimybes tęsiant vandens gėrimą ir asanų atlikimą, tuštinantis bus vis daugiau vandens ir vis mažiau kietų išmatų, praktikos pabaigoje iš žarnyno pradės šalintis tik geltonas arba rudas skystis. Tęskite praktiką tol, kol kol tuštinantis nepasirodys visiškai švarus vanduo – tikrasis (patikimas) ženklas to, kad žarnynas visiškai švarus. Dabar reikia išgerti dar dvi stiklines (paskutines) vandens, dar kartą atlikti asanas ir apsilankyti tualete, kad visas virškinamasis traktas taptų geriausioje ir švariausioje būsenoje.

Prieš tai, kad pradėtų išeidinėti visiškai švarus vanduo, kažkam reikia išgerti 10, o kažkam iki 25 stiklinių. Vieniems, kad gauti Shankha-Prakshalanos rezultatą, skysčių reikia daugiau, kitiems mažiau. Niekada nelyginkite savęs su kitais, kiekvienam praktika yra su savo ypatybėmis. Nesijaudinkite, jeigu asmeniškai pas jus žarnyno susitraukimo pradžia arba užduoties atlikimas atima daugiau laiko, negu kitiems. Kai kurie ją atlieka labai greitai, o kai kam prireikia keturių – šešių valandų.

7) Kai jūs būsite patenkinti rezultatu, tai yra, kai iš jūsų išeinantis vanduo bus pakankamai švarus, procedūrą pabaikite sekančiu būdu. Išgėrę 2 – 3 stiklines sūdyto vandens, iššaukite vėmimą, pakutenę liežuvio šaknį dviem pirštais. Tai išjungs sifoną (sklendę) ir ištuštins skrandį. Tradiciškai jogai visada atlieka vėmimą (Kundžala-Vamana-Dhauti) po Shankha- Prakshalanos.

Kundžala–vamana–dhauti krija

Kundžala (sanskr. kunjara) – tai dramblys; vamana (sanskr. vamana)-vėmimas. Dramblys straubliu paima vandenį ir su jėga išpila (išleidžia, išstumia) jį.

Ši praktika pašalina iš skrandžio susikaupusias sugedusias gleives, išsiskaidžiusią tulžį ir mikroorganizmus. Ji treniruoja stemplės ir skrandžio sieneles ir suteikia sveikatinantį poveikį kepenims ir tulžies pūslei. Pasišalina nevirškinimo, rūgštingumo pažeidimo simptomai, skrandžio ir stemplės gleivinės uždegimai. Šis pratimas taip pat valo odą, pašalina spuogus, pūlinius, gydo krūtinės ląstą (kosulį, astmą), rachitą, tonzilitą, gydo vidurių užkietėjimą.

Valymo su vėmimu praktika nukreipia į viršų eterinį srautą, vadinamą apana-vaju, kuris atsako už išsiskyrimo funkcijos veikimą. Atsakingas už dujų apykaitą ir kylančio srauto energijos asimiliaciją, vadinamas prana-vaju, staigiai krenta žemyn. Įprasti žmogaus organizmui procesai, atvedantys prie gyvybinės jėgos išsisklaidymo, persitvarko (transformuojasi). Tai veda prie organizmo atjauninimo.

Klasikiniame variante siūloma išgerti 6 stiklines sūdyto vandens, paskutinę stiklinę rekomenduojama išgerti jau tualete. Pasilenkti prie unitazo taip, kad galva būtinai būtų kuo žemiau dubens! Jeigu to nepadarysite, procedūra bus kankinanti. Toliau paprasta – du pirštai kaip galima giliau į gerklę ir per 2-3 vėmimo refleksus išpilti visą vandenį iš skrandžio. Du pirštai tuo metu randasi kuo giliau gerklėje! Tik taip pavyks per kelias sekundes pilnai atlaisvinti skrandį.

Ši krija (2-3 vandens stiklinių variante) įeina į Shankha-Prakshalaną ir naudojama pabaigoje vožtuvų (sklendžių) uždarymui.

8) Baigus procedūrą žarnyne pasilieka vandens, todėl dar teks keletą kartų nueiti į tualetą. Pilnai įmanoma, kad jausite natūralų troškulį, bet vandenį, lygiai kaip ir bet kokius kitus gėrimus, uždrausta gerti, tik kraštutiniais atvejais, trijų valandų bėgyje. Būtina priešintis troškuliui.

Tai svarbu dėl daugelio priežasčių. Jeigu išgerti šalto vandens, tai prives prie virškinimo sistemos sušaldymo, po to, kai ji buvo taip kruopščiai išvalyta. Be to, iš karto, po duotos praktikos atlikimo, organizmas pradeda gaminti naują apsauginį sluoksnį skrandžio ir žarnyno sienelėms, kurio atsiradimą stimuliuoja šiltas sviestas (ghi) maiste, kurį jūs greitu metu suvalgysite. Jeigu išgerti vandens, tai ištirpdys ir sunaikins naują apsauginę plėvelę.

9) Po Shankha-Prakshalanos ir papildomų procedūrų būtina pilnai atsipalaiduoti, mažiausiai 45-ioms minutėms. Šis trumpas laiko periodas būtinas, kad virškinimo sistema gautų pelnytą poilsį. Ji retai kada pilnumoje nedirba, nes virškinimo procesas praktiškai nenutrūkstamas. Šios 45-ios minutės, pilno fiziologinio atsipalaidavimo, būtinos virškinamojo trakto atsinaujinimui.

Poilsio metu gali paaiškėti, kad žarnyną dar būtina išlaisvinti nuo užsilikusio vandens. Nesijaudinkite, tai yra normalu.

Žmonės, gerai pernešantys druskos perteklių ir turintys patirtį badavime, gali ilgą laiką po Shankha-Prakshalanos nevalgyti ir tokiu būdu pereiti į badavimą.

10) Toliau būtina pratęsti praktiką teisinga mityba. Procedūrų metu išplaunama beveik visa žarnyno mikroflora – ir parazitinė, ir natūrali. Ir nuo maisto kokybės (charakterio), ypatingai pirmomis paromis, priklauso, kokia mikroflora susiformuos. Esant sveikai mitybai ir gerai energijai, atsistato optimali floros sudėtis. Tam reikia su ypatingu dėmesiu sekti maisto suderinamumą

Išvados

Taisyklių ir reikalavimų, atliekant Šanka-Prakšalaną, pakankamai daug ir turi labai svarias priežastis, kad kiekvienos iš jų būtų deramai laikomasi. Bet kurios taisyklės arba reikalavimo nesilaikymas neša paskui save vienokias ar kitokias problemas. Ir nors mes aprašėme Shankha-Prakshalanos atlikimo techniką gana smulkiai, pirminį šios procedūros atlikimą reikėtų atlikti vadovaujant patyrusiam instruktoriui.

Procedūros tikslas gerokai giliau, nei tai atrodo iš pirmo žvilgsnio ir tai nėra „klizma”. Pasiekti kokybiško tuštinimosi rezultato „iki šviesaus vandens” – tai paviršutinis ir nieko nepasakantis rezultatas. Esmė tame: prakshalana – tai rimtas, jeigu primityviai ir grubiai išsireiškus, ritualas, liečiantis ne tik Jūsų fizinį kūną. Energijos, atsilaisvinančios praktikos metu, dažnai liguistos ir diskomfortiškos, o būtent nemalonūs pojūčiai ir nurodo Jums į esamus blokus ir į anksčiau užslėptą disharmoniją (ne darną, ne harmoniją). Greitis – ne rodiklis. Svarbiausia – protingai praeiti ir panaikinti nesklandumus ne tik žarnyne, o pažadinti ir įjungti gamtos jėgas, imunitetą, būtent visą tai, tai kas buvo iš prigimties (natūralios gamtos) įdėta į Jus natūraliai.

Jau iš patirties man tapo žinoma, kad prakshalana – tai slaptas, niekada nepasikartojantis šventas veiksmas, kuris įvyksta įsijungus į energijos srautą MOTINOS GAMTOS, su nuoširdžiu užklausimu ir formavimu aiškaus KETINIMO. Ir tada įvyksta kažkas panašaus į “STEBUKLĄ”, įjungiami paslėpti rezervai ir ateina “iš kosmoso” pagalba.