Hatha jogos praktikoje yra specialūs kūno valymo metodai, žinomi kaip Šatkarmos:
- Neti – nosies ertmės valymo ir plovimo procesas (egzistuoja skirtingi metodai).
- Nauli – labai efektyvus metodas pilvo organų stiprinimui, masažuojant juos ypatingu būdu.
- Basti – storosios žarnos praplovimas ir tonizavimas.
- Kapalabhati – priekinės smegenų dalies valymo metodas, susidedantis iš trijų paprastų technikų.
- Trataka – sutelkto objekto stebėjimo (koncentracijos) praktika. Vysto koncentracijos jėgą, taip pat pažadina dvasinę jėgą, paslėptą kiekviename iš mūsų. Trataka stiprina akis ir optinius nervus.
- Dhauti – didelis virškinimo trakto valymo technikų pasirinkimas.
Ši sistema apima ausų, akių, dantų, liežuvio ir galvos odos valymą.
Dhauti technikos aprašytos Gheranda Samhitoje: „Iš visų Dhauti-Varisara geriausia. Kas rūpestingai ją atlieka, tas išvalo savo kūną ir pasiekia dieviškai spindintį kūną. Varisara Dhauti žinoma kaip Shanka-Prakshalana. Vari (sanskr. vaari) – vanduo, sara (saskr. saara) – energija, medžiaga.
Techniškai procedūra susideda iš sūdyto vandens gėrimo, specialių pratimų atlikimo, kurie prastumia vandenį per virškinamąjį traktą iki jo pasišalinimo per užpakalinį išėjimą, ir laikymosi tolimesnio mitybos plano, užtikrinančio pirminį mikrofloros formavimą. Šanka-Prakšalana gerina viso organizmo sveikatą ir savijautą.
Įvadas
Mes, megapolių gyventojai, neturėdami elementaraus kokybiškų ir sveikų produktų pasirinkimo, priversti neteisingai maitintis. Akivaizdu, kad ekologinis faktorius ir įvairūs stresai, lydintys mus kasdieniniame gyvenime, įtakoja įvairių nuodų ir toksinų susidarymą organizmuose.
Žarnyne susikaupę toksinai (šlakai) yra geras maistas puvimo bakterijoms, kurios konkuruoja su normalia žarnyno mikroflora palaipsniui ją pakeisdamos. Ko pasėkoje, mes turime daugelio vitaminų ir mikroelementų, kurios gamina normali mikroflora, trūkumą ir alergines organizmo reakcijas į agresyvius, svetimus pūvančios mikrofloros baltymus. Storojoje žarnoje susikaupę nuodai patenka į kepenis, ir po kurio laiko jos neįstengia su jais susidoroti. Pažeidžiama tulžies struktūra, atsiranda akmenys tulžies pūslėje. Jei virškinamasis traktas nesusidoroja su savo užduotimi, tai apkrova tenka ir kitoms išskyrimo sistemoms. Iš pradžių toksinų perteklių perima kvėpavimo takų sistema. Mes tai pajuntame dažnais peršalimais, chroniškais rinitais, sinusitais, anginomis. Tada ateina inkstų eilė. Rezultate – polinkis akmenų susidarymui, pilonifritas ir netgi sunkesnės ligos. Ketvirtąja nukentėjusiąja gali tapti išskiriamoji odos sistema. Pasireiškia dažna furunkuliozė, pūlingi išbėrimai, tokie kaip spuogai. Oda tampa šiurkšti, lengvai pažeidžiama, dirgli iki niežulio. Vidinis apnuodijimas dažnai tampa pagrindine dermatito, uždegiminio odos susirgimo priežastimi. Ant odos gali atsirasti priešlaikiniai senėjimo ženklai.
Visa tai, kartu paėmus, priveda prie imuninės sistemos pažeidimo, kuri suteikia apsaugą nuo vidinių ir išorinių poveikių faktoriaus. Pažeidus imuninę sistemą, organizmas netenka apsaugos ir yra užpuolamas parazitinių kolonijų – virusų ir bakterijų. Ko pasėkoje chroniškos ligos tampa neatsiejama organizmo dalimi, nes pats su jomis organizmas nesugeba susidoroti.
Organizme sukaupti toksinai agresyviai veikia kraujagysles, iššaukdami spazmus, padidėjusį arterinį spaudimą ir netgi priveda prie stiprių koronarinės (širdies) ir smegenų kraujotakos sutrikimų, t.y. insultų ir infarktų. Toksinai įprastai randasi tarpląstelinėje erdvėje, bet taip pat gali prasiskverbti ir į ląstelės vidų, pažeisdami jos genetinį aparatą, kas veda prie ankstyvo senėjimo ir gali būti normalios ląstelės pakitimo į vėžinę priežastimi.
Tai toli gražu nėra pilnas sąrašas ligų, atsirandančių dėl užsilaikančio fekalinių masių irimo: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, kepenų cirozė, chroniškas artritas, vėžiniai dariniai, anemija, chroniška dizenterija, akmenys inkstuose, neuritai, alergijos, chroniškos lytinių organų ir šlapimo pūslės ligos, chroniškas ir ūmus apendicitas, blužnies ir kepenų hipertrofija, nervinis ir psichinis išsekimas, nemiga, išialgija, varikozė, hemorojus.
Advaitos meistras Swami Yoga Kamal ne kartą pabrėžė, kad kūnas susideda iš milijardų sąmonės ląstelių ir yra vieninga sąmonė, formuojama įvairių radžas, tamas ir satva kombinacijų. Nuo visos energijos kokybės priklauso sistemos darna ir nesuderinamumas. Kai nėra darnos, vientisos organizmo ląstelių sąmonės suskaidymas neišvengiamai formuoja ligą. Ląstelių sąmonės vienybė yra energijos ir sąmonės visuma kūne. Intoksikacijos (nuodų) augimas – dėl mitybos balanso sutrikimo, atmosferos užterštumo, netinkamo kvėpavimo, psichologinių ir informacinių stresų – sukuria blokus, neleidžiančius kaupti ir dauginti energetinį lygį.
Praktiškai visi mes susiduriame su būtinybe naudoti antibiotikus. Pilnas mikrofloros pašalinimas iš žarnyno (arba jos sunaikinimas piktnaudžiaujant antibiotikais) veda prie disbakteriozės. Žarnyno mikrofloroje egzistuoja mažytė pusiausvyra tarp gerųjų bakterijų ir bakterijų – parazitų (pavyzdžiui, žarnyno lazdelė, išmatų streptokokai ir įvairių padermių mielės). Gerosios bakterijos ypatingai pažeidžiamos laisvinamųjų ir antibiotikų. Rezultate prasideda nekontroliuojamas bakterijų – parazitų dauginimasis, ypatingai mielių (grybelių), vedančių prie organizmo apnuodijimo ir visos eilės ligų, tarp kurių labiausiai paplitusios mielinės (grybelių) infekcijos.
Virškinamojo trakto valymo pasekmė – normalus maisto įsisavinimas, nuo ko liesi pasitaiso, o tie, kuriems reikia numesti kilogramus, sulieknėja.
Nepakeičiama Šanka-Prakšalana padeda atsikratyti alergijų, nes dauguma alergenų kaupiasi žarnyne ir palaiko pastovią organizmo sensibilizaciją (organizmo jautrumą padidinimą į dirgiklius, iššaukiančius alergines reakcijas)
Šanka-Prakšalana padeda išgydant urinogenitalinę sistemą, kaip pas vyrus, taip ir pas moteris. Dalykas tame, kad storoji žarna randasi šalia mažojo dubens organų ir jos būklė labai įtakoja jų funkcijas. Žarnos klostėse esantys toksinai yra agresyvi medžiaga, kuri dirgina gleivinės receptorius, iššaukia kraujo antplūdį į šią sritį, kas veda į sąstingį, o užsistovėjimas veda prie uždegiminių procesų.
Daugelio ligų priežastimi yra toksinų (šlakų) susikaupimas žarnyne, kuris iššaukia kraujo užterštumą, atspindintį viso kūno būsenoje. Pilnas virškinamojo trakto išvalymas kartu yra ir kraujo išsivalymas, kuris ženkliai pagerina sveikatą visapusiškai. Pašalinama dauguma ligų, susijusių su virškinimu. Tai diabetas, padidėjęs rūgštingumas, chroniška dizenterija, vidurių užkietėjimas, taip pat reiškiniai, kylantys dėl kraujo užteršimo. Po išsivalymo kraujotaka atsistato ir nemalonūs simptomai gali visiškai nustoti varginti žmogų. Ypatingai, jeigu jis papildys valymą teisingu sergančių organų gydymu. Labai lengvai, greitai išgydomos peršalimo ligos ir daugelis kitų, kurios susijusios (arba iš pirmo žvilgsnio – nesusijusios) su medžiagų.
Yra žinomi sergančiųjų pirminės stadijos diabetu išgijimo atvejai, naudojant Šanka-Prakšalaną procedūrų atlikimą kartą per dvi dienas dviejų mėnesių bėgyje. Tiesa, gydymas turi būti lydimas tinkamo mitybos režimo (natūralūs produktai, kuriuose daug B grupės vitaminų), pranajama (gyvybinės energijos, pranos, či, kvėpavimo pratimų valdymo praktika) ir kitomis jogos procedūromis.
Kaip veikia Šanka-Prakšalana
Virškinamajame trakte tarp skrandžio ir išangės yra tam tikras skaičius sfinkterių ir klapanų (arba vožtuvų, vartų), kurie atsidaro ir užsidaro, valdydami maisto judėjimą virškinimo metu. Paprasti pratimai, atliekami Šanka-Prakšalanos eigoje atpalaiduoja šių klapanų raumenis, sukuria reikiamą žarnyno sienelių susitraukimą ir išsiplėtimą, leisdami sūriam vandeniui be trukdžių pasiekti tiesiąją žarną.
Sūraus vandens įsisavinimo procesas pritraukia, naudojant aukštą osmatinį aktyvumą (medžiagų judėjimą per pusiau praeinamas organizmo membranas), dalį skysčių iš kraujo į žarnyną. Tokiu būdu, skystoji kraujo dalis eina kryptimi, priešinga įprastam įsiurbimui, tuo būdu valydama plonųjų ir storųjų žarnų mikroorganizmus. Būtent šis mechanizmas daro Šanka-Prakšalaną unikaliu.
Nei vienas valymas (išskyrus badavimą) neatlaisvina plonojo žarnyno, nuo kurio priklauso mūsų virškinimas, įsisavinimas. Ir tik Šanka-Prakšalana prisideda prie jo pilno išvalymo. Žmonės, kuriems reguliarus žarnyno išsituštinimas suteikdavo iliuziją, kad jie neturi sankaupų, Shankha-Prakskalana krijos atlikimo metu su nuostaba pastebėdavo, kad tarp pasišalinusių „daiktų” yra sezamo sėklos, aguonos, valgytos prieš keletą mėnesių, arba netgi vyšnių kauliukai.
Be to, kas pasakyta, ypatingai svarbu žinoti, kad ši procedūra išlaisvina žmogų nuo kažkada išgyventų būsenų, bet vis dar pasilikusių žmogaus emociniame (eteriniame) kūne. Juk šlakai ir toksinai kaip tik yra šių būsenų materialūs nešėjai. Kuo daugiau žmoguje negatyvių emocijų, tuo daugiau toksinų, ir atvirkščiai. Ir tikrai, Shankha-Prakskhanala metodas neapsiriboja išskirtinai fizinio kūno nuosekliu valymu. Dažnai jo atlikimo metu mums tenka akis į akį susidurti su blokų išryškėjimu ir jų pašalinimu eterinėse, mentalinėse žmogaus esybės srityse. Ir nėra kito tokio paprasto vaisto arba metodo (išskyrus ilgo pasninko), kuris galėtų padėti praktikuojančiam įeiti į ilgo badavimo procesą.
Pratęsime – sūrus vanduo veikia kaip tepalas, suminkštinantis išmatas. Panagrinėsim tokią analogiją. Jeigu puode yra pridegusi pluta, dėmės arba riebalų sluoksnis, jūs pirmiausia kuriam laikui užpilate tai karštu vandeniu. Tai suminkština sukietėjusią plutą su laiku ir ją galima lengvai pašalinti. Analogišku būdu žarnyne veikia sūrus vanduo, valantis jį ir atlaisvinantis nuo kamščių.
Kai organizmą palieka toks didelis kiekis šlakų, atsilaisvina didelis energijos kiekis ir įsijungia papildomas detoksikacijos mechanizmas, t.y. išsilaisvinimas iš nuodų. Šią atsiradusią energiją, organai ir sistemos panaudoja savo funkcijų atstatymui, ir mes galime tai pajusti bendros savijautos pagerėjimu, gyvybingumo padidėjimu. Vienas iš ryškių vizualinių efektų – švarūs akių baltymai. Akivaizdžiai matoma gleivinė rodo apie kitų vidaus organizmo terpių švarumą. Kitas matomas sveikatos ženklas – tai oda. Ji taip pat pastebimai keičiasi į gerąją pusę, tampa minkštesnė ir švelnesnė be pūlinių, be spuogų, pigmentinių dėmių ir netgi apgamų. Po Šanka-Prakšalanos atsistato virškinamojo trakto funkcija: pagerėja virškinimas, palengvėja ir susireguliuoja tuštinimasis.
Mes jokiu būdu neatmetame individo suvokimo „atsakingumas” už savo gyvenimą, dvasinę būseną, psichinės ir fizinės sveikatos supratimą. Tiesiog neprotinga susitaikyti su jų pažeidimu. Todėl mes siūlome pagalbą atliekant Šanka-Prakšalaną.
Kuo skiriasi nuo alternatyvių metodų
Labiausiai paplitę žarnyno valymo metodai – tai laisvinamosios medžiagos ir klizmos, įskaitant ir hidrokolonoterapiją (tarp kitko labai naudinga per ilgus badavimus) – atsižvelgiant į juos visus, Šanka-Prakšalana yra aktyvus metodas: be žarnyno plovimo jūs užsiimate fiziologiniu aspektu: stimuliuojate liemens ir lygiuosius raumenis, taip pat masažuojate vidaus organus. Ši praktika sustiprina kraujo tekėjimą į pilvo srities organus, įskaitant ir endokrininės sistemos organus. Bendras Šanka-Prakšalanos sveikatinimo efektas žymiai kokybiškesnis nei pasyvių žarnyno praplovimų.
Bet kokios klizmos, įskaitant ir hidrokolonoterapiją, veikia tik storojoje žarnoje, laisvinamieji nelabai efektingai valo storąją žarną. Todėl su šiuo metodu virškinamasis traktas pasilieka be reikiamo apdorojimo.
Laisvinamieji neduoda efekto, priešingo įsiurbimui, kuris valo kraują ir žarnyno plaukelius iki pat šaknų. Druskos tirpalas, naudojamas Shankha-Prakshalanos metu sunaikina parazitinę florą visame virškinamajame trakte, priešingai negu kiti metodai, kurie nevalo viso trakto taip nuosekliai.
Laisvinamųjų preparatų poveikis yra dirbtinis žarnyno nervinių galūnių stimuliavimas, ko pasekoje sustiprėja peristaltika (virškinamojo trakto žarnos susitraukimai), greitai išstumianti išmatas iš žarnyno, kad jos pasišalintų iš organizmo. Nors tai ir valo žarnyną, bet tuo pačiu metu, reguliariai naudojant, veda prie laipsniško nervinių refleksų silpnėjimo. T.y. laisvinamieji duoda trumpalaikę naudą, bet su laiku gali sukelti blogas pasekmes organizmui – dažniausiai, dalinę virškinamojo trakto atrofiją (atrofavimą).
Jeigu jūs pastoviai naudojate kokius nors laisvinamuosius, mes patariame naudoti Šanka-Prakšalaną, kad susilpnintumėte šią priklausomybę.
Šanka-Prakšalanos atlikimo periodiškumas
Šanka-Prakšalana atliekama pagal būtinybę. Vidutinis jos, kaip profilaktinės priemonės, periodiškumas – keturi kartai metuose (keičiantis metų laikams). Bet galima ir dažniau. Egzistuoja ypatinga atjauninimo technika, pagal kurią nuo 1 iki 3 savaičių, neskaitant kitų procedūrų, kas dieną atliekama Šanka-Prakšalana.
Šri Dhirendra Brahmačari, Džavaharlalo Neru ir Indiros Gandi sekėjas, joga-terapijos instituto Delyje direktorius, patarė šią procedūrą atlikti pastoviai kas 15 dienų. Bet tai tikriausiai įveikiama tik uoliems entuziastams. Šanka-Prakšalana – puiki procedūra, ir tuo įsitikina visi, kas praktikuoja ją reguliariai. Kad ją įsisavintumėte, galite drąsiai ją atlikti kartą per dvi savaites ir jums viskas pavyks. Asmenys, kenčiantys nuo vidurių užkietėjimo, gali daryti Šanka-Prakšalaną kiekvieną savaitę, bet tik su šešiomis vandens stiklinėmis. Šiuo atveju visas ciklas atliekamas per valandą – pusantros. Tai vienas geriausių žarnyno perauklėjimų. Tuo pačiu storosios žarnos sienelės neįsitempia. Taip pat ją pilnai galima naudoti vietoj klizmos – pradiniame etape du kartus per savaitę, o paskui vieną kartą per dvi savaites. Šios krijos variacijų ir naudojimo galimybių yra labai daug. Periodiškumas priklauso nuo to, kokią užduotį Jums būtina atidirbti šiuo metu.
Kontraindikacijos
Šanka-Prakšalana nedaroma skrandžio opos paūmėjimo metu ir kitų ūminių virškinimo organų ligų. Tai taip pat liečia asmenis, kenčiančius nuo ūmių virškinamojo trakto sutrikimų: dizenterijos, viduriavimo, ūmaus kolito, gastrito, pankreatito, ūmaus apendicito, tuberkuliozės ir žarnyno vėžio. Tačiau yra aprašomi atvejai, kai šios ligos buvo išgydytos su Šanka-Prakšalana.
Procedūra nerekomenduojama menstruacijų metu, esant aukštai temperatūrai arba spaudimui, draudžiama esant širdies priepuoliams. Ji taip pat draudžiama nėštumo metu. Po trijų dienų badavimo ją galima atlikti ne anksčiau, kaip savaitė po pilno išėjimo. Po savaitinio badavimo – ne anksčiau, kaip po mėnesio.