Atsiliepimai

Atsiliepimai apie Šanka-Prakšalaną

Autorius: Saša

Ilgai ruošiausi atlikti Šanka-Prakšalaną. Sūrus vanduo, nuo keturių ir daugiau valandų trunkančios procedūros, bifidobakterijos, kurios buvo baisaus skonio vaikystės prisiminimuose, viskas atitolindavo šią procedūrą. Kai noras geros savijautos, gražios odos, švaraus organizmo viršijo leistinas ribas, o šiuolaikinės bakterijos pasirodė beskonėmis, aš paskambinau Visatai ir susitariau dėl mano organizmo valymo. Kaip ir reikėjo tikėtis, viskas pasirodė ne taip baisu. Visa Shankha-Prakshalanos procedūra truko tik dvi valandas ir  tai buvo 4 stiklines sūdyto, neskanaus vandens. Žinomą, pagrindinį vaidmenį procedūros lengvume atliko Visata. Jos atjauta, užuojauta, aiškus procesų supratimas ir jos dvasinis patrauklumas stipriai palengvino šį laiką. Po galutinės procedūros dar stovėjo prieš akis dvi savaites dietos. Aš jos stengiausi nepažeisti, bet ne visada mano pastangos baigdavosi sėkme, nors maistą valgiau ir gerokai sveikesnį, nei įprastai. Rezultatais aš ypatingai patenkintas. Šanka-Prakšalanos procedūra padėjo mano sulieknėjime. Mano maistas tapo kur kas sveikesnis būtent dėl visiško noro nebūvimo po Shankha-Prakshalanos vartoti alkoholį arba, pavyzdžiui, valgyti mėsą. Šis noras neatsirado ir po pusantro mėnesio, pabaigus savaites trukusią dietą. Būsena labai lengva, pakylėta, būsena,su kuria nesinori išsiskirti ir pražudyti ją neteisinga mityba arba gyvenimo būdu. Kažkokių neigiamų pasekmių, netgi įskaitant pasitraukimus nuo rekomenduojamos mitybos, aš nepatyriau. Galvoju, kad ne už kalnų mūsų su Visata patirties pakartojimas. Ji genijus.

Autorius: Ivanas. Maskva

Šanka-Prakšalanos procedūrą atlikau vadovaujant Visatai. Praktikos pažinimo stimulu tapo kažkas panašaus į „įdomu, kas iš to išeis“. Kažkokių tai efektų ar bonusų aš nelaukiau. Viską atlikau sąžiningai, per save perleidau 11 didelių puodelių vandens. Tačiau vietoj to, kad pailsėti ir sekti mitybos nurodymus, aš išėjau su reikalais, atsigėriau rūgščių spanguolių sulčių, likusią dienos dalį kažką sekiau, o sekančią dieną nusprendžiau, kad dietą galiu užbaigti. Tai buvo didelė klaida, apie kurią norėčiau įspėti visus, kas nori įsisavinti šią užduotį. Bendrai, man sutriko virškinimas, pilvas burbuliavo, o aš siaubingai leidau dujas. Po kelių savaičių virškinimas daugmaž susitvarkė, nors apie praktikos efektą spęsti aš negalėjau. Pagal Visatos primygtiną reikalavimą mes atlikome dar vieną procedūrą, kurios metu aš įveikiau 18 puodukų vandens. Ir po to savaitės bėgyje aš maitinausi rekomenduojamu būdu, o paskui palaipsniui įvedinėjau į racioną rūgpienio produktus, žalumynus, vaisius, medų, duoną, kiaušinius ir kitus. Ir šį kartą aš tikrai pajutau lengvumą kūne, padidėjo judrumas, mąstymo greitis ir kūrybinis aktyvumas. Netgi stebėtina, kad šlakai (ir, matomai, juos gaminančios bakterijos) žarnyne taip slegia bendrą organizmo būseną.

Ir dar, seniau pas mane būdavo odos alergijos: tai alkoholiui, tai saldumynams, tai dar neaišku kam – oda parausdavo arba tapdavo sausa, kartais pradėdavo luptis, pleiskanoti, dažnai atsirasdavo spuogai, bėrimai. Tai būdavo laikina ir todėl manęs tai stipriai nejaudino, o ir pripratau prie to per tiek laiko. Tai štai, po dviejų Shankha-Prakshalanos seansų, per pusę metų, spuogą ant savo kūno aš mačiau tik vieną kartą – jis man, asmeniškai ir priminė, kad jie buvo.

Autorė: Marina Vovk. Kijevas

Jau žymiai vėliau žurnale “Joga” Andrėjaus Sederskio studijoje aš perskaičiau straipsnį apie tai, kad būsimai mamai labai naudinga atlikti valymą prieš nėštumą ir nuoširdžiai apsidžiaugiau susiklosčiusiom aplinkybėm, kurių dėka, kalbant ne tik apie jogą, tačiau ir sąmoningą-sveiką mąstymą, aš pastojau. Valymas vyko pakankamai sklandžiai, jo rezultatas – kūno lengvumas ir euforijos pojūtis, vidinis džiaugsmas. Ačiū Visatai, ji galėjo mane teisingai paruošti, nuteikti ir pravesti išsivalymo procedūrą. Pas ją yra matymas to, kaip tai turi įvykti ne tik iš profesionalaus požiūrio taško, tačiau ir dėl stipriai išlavintos intuicijos, kas sąlygoja individualų priėjimą prie konkretaus žmogaus. Aš nuoširdžiai džiaugiuosi, kai žmogus eina savo keliu, atlikdamas savo paskirtį, jos paskirtis – padėti žmonėms savo žiniomis ir sugebėjimais.

Ačiū, Visata!

Autorė: Rušana Šakurova. Maskva

Noriu nuoširdžiai padėkoti už pravestą procedūrą. Man tai buvo neįkainojama patirtis ir fiziniame ir moraliniame aspekte. Pati procedūra pakankamai sunki ir intymi. Nežiūrint į mano nuogąstavimus, su tavimi buvo komfortiška ir lengva! Tu tiksliai jautei mano visus emocinius perėjimus ir fizinę būsena, darei viską, kas būtina, kad aš kaip įmanoma švelniau pereičiau per tai. Dar kartą tau didžiulis ačiū už tavo jaudinantį ir rūpestingą santykį, už jautrumą. Tikiuosi, mes dar pakartosime procesą. Tavo ištvermė nuoširdžiai stebina. Myliu tave!

P.S. Iš tikrųjų emocijų ir dėkingumo žinoma daugiau, bet aš ne visada jas moku išreikšti „popieriuje“. Ačiū už seserį – ji atlieka visas tavo rekomendacijas (bent jau sako, kad atlieka).

Autorė: Gulšat – Zakirova. Tatarstanas

Iki procedūros, aš, žinoma, ne pati susigalvojau, o sesutė… ji pasiūlė kelionės idėją į Maskvą… kūne buvo toks sunkumas, kurio trim žodžiais neapsakysi, o ir pati visu tuo sunkiai galėjau patikėt, bet kai papuoliau į tavo rankas, galvojau, kad neišgyvensiu… tiesiog kažkas viduje kažkas pasakinėjo, kad reikia nugalėti save ir, jeigu neskaičiuoti kiek teko atiduoti jėgų ir emocijų, tai po procedūros iš karto supranti, kad rezultatas buvo to vertas. Sieloje palengvėjimas, kūnas atsipalaidavęs ir lengvas. O  anksčiau aš sunkiai atlikdavau pratimus, o dabar jie man tarsi mano kūno, mano organizmo himnas… aš iš vis manau, kad viso to labiau reikia netgi kūnui, o sielai, kai pradedi save jausti lengva ir žiūri į pasaulį aukštai iškelta galva, tai savotiška reabilitacija (reanimacija) žmogaus iškankinto organizmo ir užterštos sielos… pats kursas nesunkus, sunku nugalėti savo baimę prieš tai kas bus, juk pradėti visada sunkiau… tik paskui supranti, kad geresnių gydymo kursų ir nesugalvosi, juk be įvairių chemikalų įtakos ir daugybės priemonių, gauni krūvą teigiamų rezultatų. Galvoje daug teigiamų emocijų, kiekvieną dieną norisi padaryti ką nors naudingo gero, spėti išspręsti visas problemas, tuo labiau, kiekvieną rytą žiūrint į veidrodį, pastebi pasikeitimus – aiškus žvilgsnis, kūno lengvumas, pagarba pačiai sau… manau,kad žmogus visada turi taip jaustis, ne tik po procedūrų. Aš linkiu visiems pradedantiems sėkmės atliekant procedūrą, o tiems, kas jas praveda – kantrybės dirbant su klientais…aš su pasitikėjimu galiu pasakyti, kad mano VISATOS žodis kantrybė iš didžiosios raidės… jos gera sielos, mokėjimas atjausti ir suteikti sergančiam komfortą, atliekant procedūrą, neįmanoma to nepastebėti. Ji Šaunuolė!!! Galvoju, kad tai siejasi su noru padėti žmonėms, praradusiems tikėjimą savimi ir savo galimybėmis… AČIŪ tau, Visata, kad pasirodei mano kelyje ir parodei, kaip galima pratęsti gyvenimą be niūrios tuštybės (šurmulio), kurie buvo pas mane iki susitikimo su tavimi…

Autorė: Greta Mičiūnaitė, Vilnius

Šanka Prankšalana buvo viena įdomiausių ir netikėčiausių patirčių mano gyvenime. Prieš asmeninę patirtį, aš daug apie ją girdėjau iš kitų. Atsiliepimus girdėdavau arba apie nerealiai teigiamą poveikį tiek fiziniam kūnui, tiek subtiliems sluoksniams, arba apie ypatingai varginantį sūraus vandens gėrimo ir bėgiojimo į tualetą procesą. Bet kuriuo atveju,abejingų Šanka-Prankšalanai nebuvo. Pirmą kartą šią praktiką pati išbandžiau nedideliame mūsų laimei kurse. Gerai pažinojau mokytoją ir manau pasitikėjimas bei jos asistavimas pirmojo karto metu, palengvino “kančias”. Jau vėlesniais kartais, pastebėjau tendenciją, kad kūnas pakankamai lengvai susitvarkydavo su intensyviu šlakų ir nereikalingos materijos šalinimu tik tuo atveju jei protas išlikdavo ramus. Didžiausias apdovanojimas už pasiryžimą išbandyti šią valymosi techniką buvo ne tik gera savijauta kūne, bet ir ypatingai pagilėjusi jogos praktika. Visą savaitę, kol laikiausi griežtos ketčeri dietos, mano kūnas buvo neįprastai lankstus ir lengvai išlaikydavo pusiausvyrą, per kelias dienas padidėjo ištvermė ir sutvirtėjo raumenys, o meditacinė būsena atsitikdavo visiškai be pastangų. Pamenu kelios meditacijos net leido panirti į žodžiais sunkiai paaiškinamas astralines patirtis. Žinoma neužilgo grįžau prie įprastinės mitybos: troškintos daržovės, nekaltos datulės, medus į arbatėlę ar dėl laiko trūkumo pakelės kepyklėlėje suvalgyta bandelė ir “voilà” viskas pradėjo grįžinėti į savo vėžes. Ir atrodo, kad maitinuosi pakankamai sveikai, bet kas pusę metų kartoju Šanka-Prakšalaną ir kiekvieną kartą suvokiu, kokia tai unikali galimybė išvalyti pačius giliausius savo egzistencijos lygmenis ir bent karts nuo karto pasijusti visapusiškai gerai.

Autorė: Eglė Jutaitė, Vilnius

Šią praktiką pirmą kart atlikau būdama dar labai jauna (15 ar 16 metų) paskatinta savo tėvų, kurie taip pat praktikuoja jogą, vedami savo patikimo mokytojo. Praktiką jie išbandė pirmi, o po kurio laiko išreiškiau norą apsivalyti ir pati. Taigi, sekdama detaliomis instrukcijomis anksti ryte užsimaišiau tirpalą ir pradėjau procedūrą. Sekė gėrimo-pratimų kombinacijos, kai ties 3 ar 4 ciklu vidus ėmė valytis… Likusią dieną organizmas dar toliau pamažu valėsi, buvo apėmęs nedidelis silpnumas. Sekančią dieną savijauta buvo iki tol nepatirta – visą kūną ir mintis apėmęs lengvumas, skaidrumas. Rodės, kad net kiekviena ląstelė lengviau kvėpuoja… Taigi, Shank-prakshalana – veiksminga praktika tinkanti paveikti net kelis lygmenis (fizinį, mentalinį). Ji gali būt reikšminga tiek paprastiems praktikams, tiek įgudusiems meistrams pasiekt gilesnes, skaidresnes būsenas!